Ta proga, pristatome naujieną – AYINGER alų ir mūsų alaus ambasadoriaus Tomo Joso įžvalgas apie jo stilius ir skonį.
Apie daryklą:
Netoli Miuncheno, Bavarijoje, įsikūręs Ayinger Privatbrauerei skaičiuoja 146-uosius metus. Kaip patys sako, per tą laiką nemažai teko keistis, prisitaikyti ir modernizuotis, bet jie vis tiek išliko nedideliu šeimos bravoru. Nedidelis, žinoma nebent Vokietijos masteliu, per metus išverdantis apie 20 milijonų litrų alaus.
Ayinger šeimos bravoras didžiuojasi puoselėdamas Vokietijos alaus gamybos tradicijas ir pritariamai linkčioja galvą, kuomet kalba pasisuka apie jų gaminamus alaus stilius. Bravoro asortimente rasite vieną geriausių pasaulyje vokiškų kvietinių (Hefeweizen) – Brauweisse, taip pat geriausią dopplebock stiliaus atstovą – Celebrator. Nemažai sezoninių alų – rudeninis Oktoberfest Marzen, žieminis Weizenbock, ir tai tik keli kasmet kartojami receptai.
Ayinger Privatbrauerei – Brauweisse
Dažniausiai craft alaus barai šalia įspūdingų vietinių ir importo selekcijų turi vieną klasikinį lagerį ir/arba kvietinį alų. Gerai sudėtą, lengvai gurkšnojamą, visiems suprantamą. Keliaudamas atkreipdavau dėmesį, kad tarp tokių pasirinkimų dažniausiai dominuoja trys bravorai – Weihenstephaner, Pilsner Urquell ir Ayinger. Ayinger buvo vienintelis, kurio Lietuvoje neturėjome.
Išvaizda: tirštas, drumstas, auksinės spalvos, standžia balta puta – galima dėti varneles prie kiekvieno šiam stiliui būdingo išvaizdos atributo. Karbonizacija taurėje kyla labai gražiai, neleidžia putai sėsti greitai.
Aromatas: bananai, bananai ir dar kartą bananai. Šalia jų – lengvi prieskoniai: gvazdikas ir šiek tiek biskvito.
Skonis: čia šiek tiek įdomiau – jeigu išvaizda sufleruoja apie tirštumą, o aromatas tarsi bando įteigti, kad alus bus saldus, tai skonis serviruoja šiek tiek kitokius pojūčius. Pirmiausia lengvas kūnas, aukštas geriamumas, šiek tiek sausumo. Poskonyje atsiranda saldumas, o jo karbonizacija kutena gomurį.