Lietuva pateko į viskių pasaulio žemėlapį: pirmasis lietuviškas viskis pagamintas „Alitoje“

„Tai – ambicijos sukurti šį tą naujo, nustebinti ir pranokti pačius save rezultatas“, – sako „Alitos“ gamyklos vyriausioji technologė Genovaitė Petraškienė. Ir iš tiesų, po ketverių metų brandinimo pagaliau atidarius amerikietiško ąžuolo statines, „Alita“ gali didžiuotis – pirmasis lietuviškas viskis pagamintas Alytuje, o Lietuva pagaliau įrašyta į viskių pasaulio žemėlapį.

Nors „Alita“ Lietuvoje geriausiai žinoma kaip putojančio vyno gamintoja, gamyklos patirtis viskio pasaulyje siekia jau daugiau nei 20 metų. Dar 1999-aisiais „Alita“, sugebėjusi išpildyti itin aukštus Škotijos viskio gamybos kompanijos „Inver House“ reikalavimus, pirmoji Baltijos šalyse gavo licenciją pardavinėti škotišką viskį.

Tiesa, sąlygas pačiai gaminti viskį „Alita“ susikūrė dar anksčiau – 1998-aisiais, kai gamykloje buvo įrengtas grūdų spirito gamybos ir distiliacijos cechas, nupirkta ir sumontuota moderni grūdų malimo, misos rauginimo ir distiliacijos įranga.

Taigi priėmus sprendimą veikti, „Alitoje“ prasidėjo viskio gamybos darbai. Pirmiausia pasirinktos žaliavos: pirmajame lietuviškame viskyje yra 59 proc. salyklo ir 41 proc. grūdų – Lietuvoje užaugintų miežių ir rugių. Distiliuoti viskį nuspręsta „Pot Still“ tipo įranga – variniais distiliatoriais. Galiausiai, ypač svarbu buvo ir kruopščiai parinkti brandinimui skirtas statines – amerikietiško ąžuolo statinės lėmė ne tik viskio aromatą, bet ir poskonį. Lietuviškumo šiam gėrimui suteikia ir brandinimo sąlygos – drėgmė, temperatūra.

„Siekdami švelnesnio skonio ir išskirtinio gėrimo charakterio, pirmąjį lietuvišką viskį brandinome ketverius metus. Per tą laiką nesykį tikrinome gėrimo kokybę – reguliariai degustavome viskį skirtingais brandinimo laikotarpiais lygindami gėrimą su pirminiais mėginiais, tikrindami skonį, spalvą, ir aromatą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą viskio brandinimas medinėse statinėse turi trukti ne mažiau kaip trejus metus, nes būtent šis laikotarpis lemia galutinę gėrimo kokybę“, – pasakoja „Alitos“ gamyklos vyriausioji technologė.   

Anot G. Petraškienės, ketveri lietuviško viskio brandinimo metai „Alitos“ gamyklai suteikė daug vertingų žinių, o taisyklė, neva pirmajam blynui tiesiog lemta prisvilti, visai nepasiteisino – gautas rezultatas pranoko lūkesčius.

Tuo tarpu atvertos viskio statinės jau išsiurbtos lig pat paskutinio lašo – gėrimą išfiltravus ir apdorojus šalčiu, pirmasis lietuviškas viskis jau supilstytas į išskirtinio dizaino butelius, skirtus limituotą produkciją mėgstantiems skonių kolekcionieriams.

Nuotraukos Eimintos Gelažnikaitės